žymėti

žymė́ti, žỹmi (žỹmia, -ėja Rtr, žyma N, [K]), -ė́jo I,[K], K.Būg, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD417, S.Dauk, Sut, N, M, LL326, L, ŠT169, Rtr 1. intr. būti matomam, reikštis: Kai išėjom, jau žymė́jo diena Rm. Taip besvarstant, ir diena ėmė žymėti, pragydo pirmasis vyturėlis J.Paukš. Nežymė́jo, kur kelio būta Mžš. Perniai nė lapų nežymėjo, kiek obuolių buvo Šd. Aš teip galvoju vis, kad gyvent, kad jau žymė́tų, kad gyvenęs Ėr. Paaugę jau buvo [viščiukai], jau vištytės žymė́jo Sur. Paskui karalius liepė atnešti statinę aukso, ją vos galėjo pavilkti šešiolika tvirtų vyrų, o tas stipruolis paėmė su viena ranka, įsimetė į maišą ir paklausė: – Kodėl iš karto daugiau neatnešėt, tos statinės ir žymėti nežymu maiše? J.Balč. Ir žymėjo, kaip jis (akmuo) vilktas, nes buvo didelis griovys, pristumtas žemių ir medžio šaknų LTsIV601. Keleivių veidus, sumurusius, nurudintus saulės, žymėjo nuovargis P.Cvir. Batai lengvai plumpsėjo kietu dirvonuojančios žemės paviršiumi, kuriame dar žymėjo susigulėjusios kažkada buvusio arimo vagos J.Avyž. Saulėlydžių tik menkutė žarelė bežymėjo viršum miško M.Katil. | prk.: Jojo veide žymėjo rūstybė, sielvartas ir nesugrįžtama ryžtis rš. ^ Šeši jaučiai šokinėjo, o jų pėdų nežymėjo (blusa) LTsV538(Rgv). Pernai ponas važiavo, šįmet vėžos žymia (ugniakuro vieta) Brž. Pernai lokys gulėjo, šiemet guolis žymia (ugniakuras) Brž. | impers. tr.: Žymėjo aušrą ir mes išvažiavom Pn.

žymė́tai adv.: Sodnas, apyniai, taboka, vis pusiau su gaspadoriu laikant, žymėtai padidino jo gaspadorystę Rp. žymė́tinai adv. NdŽ; SD417, Sut, N. | refl.: Jeigu vieną dujai įdėsi, tai nesižymė̃s [kiaušiniai prėskame sūryje] Alz. Jis stovėjo prie vaiko šono, žiūrėdamas į jo galvutę, rankutes, kojytes, kurios žymėjosi iš po antklodėlio rš. | prk.: Jos veide žymėjosi nuliūdimas rš.

2. tr. daryti žymę, ženklinti: Aš žymiù avis, paršelius įskeldamas jiems ausį J. Kaimas žỹmia avis: įverdavo siūlą ar tai įskelia ausis Slm. Vienas teip, kitas teip žymė́davo [gyvulius] Sk. Žymė́davai [avis]: į ausis du ramteliai, kitam skylelė, kitam siūlelis koks raudonas įvertas Gsč. Žąsis tai žymė́davo Slm. Žymė́davo kailius, jei nežymė́si – nė[ra] kaip atsiimt Škt. Maisto buvimo vietą specialiomis išskyromis žymi ir bitės rš. Prisidaręs karklyne kuoliukų, [šeimininkas] nuėjo grioviavietės žymėti J.Avyž. Plieno markė žymima skaičiais ir raidėmis rš. Skaitomai vietai žymėti naudojama juostelė rš. | refl. tr.: Mūsų šimtmečio antrajame ketvirtyje Mažeikių ir Seirijų dirbtuvėse puodžiai savo dirbinius žymėdavosi kokiu nors savo ženklu rš. 3. tr. būti ženklu: Apleistų žvyrduobių pakrašty, už ganyklų, [kryžius] žymėjo ten mirusį žmogų, kurio vardo niekas nebežinojo M.Katil. Ratais nugremžtos liepų, beržų šaknys žymėjo kelią, kartais visai užgožtą per viršų susimetusių šakų L.Dovyd. | prk.: Gotikos tradicijas žymi smailios langų arkos rš. 4. tr. užrašyti (mintis, duomenis): Atsigulęs Stepukas žymėjo popieriuje įdomesnius kelionėje matytus daiktus, sudarinėjo apylinkės žemėlapį J.Marc. Parapijose buvo vedamos penkių rūšių knygos, kuriose buvo žymimi visi svarbesnieji parapijos gyvenimo įvykiai LEXVIII312. Salomėja Nėris ilgus metus rašė dienoraštį, kuriame žymėjo savo pergyvenimus ir meninius įspūdžius LKXIII311. | refl. tr.: Kiauras valandas sėdėjau vakarais Vinco Kudirkos bibliotekoje, apmetinėjau naujų apsakymų siužetus, žymėjausi temas J.Balt. Tuoj puoliau žymėtis, širdis sudunksėjo džiaugsmo nerimu, – šit kieno paskaitų teks klausytis LKXVII452. Jis nesitraukia nuo grūdų, sveria, žymisi važtaraščiuose rš. 5. tr. įrašyti (ženklą): Vidurinė priegaidė žymima ženklu s KlbI96. Vienodi garsai žymimi kartais nevienodomis raidėmis J.Jabl. Žymėdamas priegaides, J. Jablonskis negalėjo palikti nelietęs ir kirčio vietos LKV244. Kirtį Daukša žymėjo diakritiniu ženkleliu virš raidės, paprastai stogeliu (() arba akūto ženklu ((), kuris kartais atspaustas neaiškiai ir atrodo lyg taškas rš. Sen[ovės] Egipte, Kinijoje, Indijoje, Mesopotamijoje, inkų ir actekų valstybėse buvo vartojami ženklai skaičiams žymėti LTEI343. | refl. tr.: Įsiveržiu formą, pradedu žymėtis vietas, kur reikės naujas skyles gręžti J.Jank. 6. tr. reikšti: Spalvą žyminčių būdvardžių nedaug, bet jie labai dažnai kartojasi LKXVI413. Pirmieji žodžiai žymėję įvairius konkrečius daiktus ir reiškinius, susijusius su žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimu rš. Afiksas -si- gali žymėti tiek vadinamąją tiesioginę sangrąžinę reikšmę, tiek ir kitas reikšmes KlbXXXI(1)7. Skirtingos balsio kiekybės ištiktukai gali žymėti tą patį, bet kito intensyvumo veiksmą arba nevienodos kiekybės imituojamuosius garsus KlK59,63. Jis išmokė, kaip ranka žymėti taktą V.Myk-Put. Skiriamos dvi [kalbos ženklų] pusės: žyminčioji, arba jo forma (išreikšta kalbos garsais ar rašto ženklais), ir žymimoji, arba jo turinys LTEI191. Dažniausiai gnoseologijos terminas žymi mokslą, nagrinėjantį pažinimo galimumo būtinas sąlygas EncIX207. 7. intr. reikštis, išsiskirti: [Durnažolė] žymi ypatingu kvapsniu rš. Zanavykai iš visų būdo ypatybių labiausiai žymėjo religingumu LTII203. Kada studentai lietuviai labiau žymėjo mūsų kultūros darbe – seniau ar šiuo metu? A.Sm. | refl.: Aš nigdi pirmutinė nenorėdavau, kad niekuo nesižymė́čia iš kitų Šmn. Jiedu greitai pradėjo žymėtis kitų jaunųjų tarpe drąsa rš. 8. tr. nurodyti, skelbti: Tuo laiku jis (M. Jankus) buvo žymimas ir laikraščio atsakinguoju redaktoriumi LEIX284. Čia grybai ir šungrybiai, vardais nežymė́ti A.Baran. \ žymėti; apžymėti; atžymėti; įžymėti; išžymėti; nužymėti; pažymėti; peržymėti; pražymėti; prižymėti; sužymėti; užžymėti